Valteris Raskas ir jo vardo premija

Valter Rask(Vladas Rasčiauskas)

V.Rasko premijos laureatės:

2002 m.- Rašytoja Vanda Juknaitė

2003 m. – Žurnalistė Edita Mildažytė

2004 m. - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Birutė Valmienė

 
2005 m. - Kelmės rajono Girnikų kaimo šeiminos tėvai-auklėtojai Regina ir Jurgis Ratnikai

VALTERIS RASKAS   (1901 – 1996)

Valter Rask (Vladas Rasčiauskas) – gimė 1901 m. spalio 15 d. Panevėžyje. 1926 m. pusiau slapta paliko Lietuvą ir pusiau nelegaliai atvyko iš pradžių į Kanadą, o vėliau į JAV. Dirbęs sunkiausius darbus, kirtęs Kanados miškus, plovęs indus JAV didmiesčiuose, nakvojęs patiltėse ir gyvenęs pusbadžiu, per savo sumanumą, energiją ir triūsą ilgainiui tapo saliūnų ir motelių savininku, žinomu verslininku, milijonieriumi.

Paskutinis ilgas V.Rasko veiklos tarpsnis – turistinė firma – verslas, labiausiai atitikęs jo neramią sielą ir nuo vaikystės puoselėtą troškimą pamatyti pasaulį.

Didžiausias V.Rasko nuopelnas Lietuvai ir lietuviškajai išeivijai – langelis, kurį jis 1960 m. prakirto geležinėje uždangoje, labai sunkiomis sąlygomis organizavęs pirmąją nepolitizuotą ir neideologizuotą turistinę grupę iš Šiaurės Amerikos į pokario Lietuvą. Iš jos vėliau išaugo plati daug gero Lietuvai atnešusi tautiečių bendravimo upė.

Valteris Raskas (Vladas Rasčiauskas) buvo nepaprastai jautrus ir geras žmogus. Atgimusioje ir laisvoje Lietuvoje jis iš karto įsijungė į labdaros veiklą, stengėsi nuoširdžiai padėti gimtinėje našlaičiams vaikams, šeimoms. Valteris Raskas visada galvojo apie Lietuvos vaikų ateitį, nesitenkino atsitiktine parama. Todėl nenuostabu, kad Valterį Raską likimas suvedė ir su Lietuvos vaikų fondu. “Aš trokštu, - kalbėdavo velionis, - kad Lietuvos vaikai patikėtų pasaka – yra pasaulyje stebuklų! Svarbu tik nenurimti, pasitikėti savimi, būti tauriu, drąsiu, mylėti žmones ir gyvenimą...”

Velionio Valterio Rasko (Vlado Rasčiausko), mirusio 1996 m. kovo 11 dieną Čikagoje, palaikus priglaudė gimtojo Panevėžio žemė.

Velionis pagal Testamentą didelę savo palikimo dalį paskyrė Lietuvos vaikų fondui – tai yra, Lietuvos vaikams.

Ištrauka iš Valterio Rasko paskutinės valios ir testamento

“Aš, Valteris Raskas, iš Oak Lawn, Ilinojus, būdamas sveikas ir pilno proto, atminties ir supratimo, sudariau šį savo Testamentą ir atsiimu visus ankstesnius testamentus ir raštus...

Ketvirta: Visas mano turto, kur jis bebūtų išsidėstęs, likutis, įskaitant palikimą, perėjusį į kitas rankas, bet tiksliai išskaičiuojant bet kokį turtą, kurį aš valdau iki savo mirties, turi būti paskirtas sekančiai:

Lietuvos Vaikų Fondas, Lietuva.”